Naujas straipsnis apie berno zenenhundus:
http://www.zenenhundai.lt/textmodule/page/id/116

Kilmės šalis: Šveicarija 
 
Kilmė
Apie šią veislę jau buvo žinoma prieš 2000  metų, kai romėnai puolė Šveicariją, tada
vadintą Helvetija. Šie šunys gindavo  bandas ir dirbo kaip sarginiai. Romėnų
mastifų tipo šunys tikriausiai buvo  sukryžminti su bandas saugančiais šunimis,
galėjusiais atlaikyti šaltą Alpių orą, ir taip pat prisidėjo prie jų
temperamento sušvelninimo. Berno zenenhundai  tada buvo naudojami traukti
vežimams, prikrautiems audinių ar pieno produktų iš kaimo į kaimą. XIX amžiuje
ši veislė beveik išnyko dėl susidomėjimo senbernarais  ir veisimo programų
trūkumo. Tai truko iki šio amžiaus pradžios, kai šveicarų kinologas Franzas
Schertenliebas iššukavo visą šalį, kad rastų vienus paskutinių  šios veislės
šunų. Jam pasisekė Berno Durbacho apygardoje ir tada prie jo  prisidėjo
profesorius iš Ciuricho Albertas Heimas. Jų dėka Berno zenenhundai  sugrįžo.
Anksčiau šie šunys taip pat buvo vadinami „Gelbbbackler“ (geltonskruosčiais),
„Vierauger“ (keturakiais) ir dažniausiai – „Durrbachler“. Kadangi jie yra kilę
iš viso Berno regiono, o ne tik Durbacho, 1908 metais įsikūręs klubas pervadino
šiuos šunis į Berno zenenhundus. Tuo metu šie šunys  tapo išpopuliarėjo
Šveicarijoje, Europoje ir Skandinavijoje ir galiausiai  1936-aisiais buvo
pripažinti Amerikoje. Kanada prisijungė prie judėjimo 1970  metais, tačiau ši
veislė vis dar gana reta Didžiojoje Britanijoje. 
 
Aprašymas
Labai aristokratiškos išvaizdos, Berno  zenenhundai yra vieni patraukliausių šveicarų
darbinių šunų, turintys žvilgantį juodą kailį ir puošiančias dėmes. Kailis yra
švelnus ir šilkinis, su storu  poplaukiu. Jie yra stiprūs, tvirti šunys,
turintis labai tvirtus kaulus ir įspūdingą pečių jėgą, bei ilgus ir
subalansuotus šuolius. Jie pasiekia visą ūgį būdami 15 mėnesių amžiaus, tačiau
gali trukti dar 2 ar 3 metus, kol visiškai  subręs. 
 
Spalva
Berno zenenhundai visada yra juodi, su baltu snukiu, 
krūtine, letenomis ir uodegos galiuku. Sodri riešutinė spalva skiria juodą
spalvą nuo baltos ant kojų ir skruostų. 

Dydis
Didelis

Kailio ilgis
Vidutinis/ilgas

Gyvenimo trukmė
7-10 metų

Vidutinis vados dydis
Vados dydis gali svyruoti nuo 1 iki 14
šuniukų! Vidutinis dydis – 8 šuniukai.

Ūgis ir svoris
Kalių aukštis ties ketera yra 58–66 cm, patinų –
nuo 64 iki 70 cm. Abiejų lyčių šunų svoris yra 40–44 kg.

ŪGIS
MIN. kalė 58-66
MAKS. patinas 64-70
 
SVORIS
MIN. kalė 32-46
MAKS. patinas 37-54
 
 Negalavimai
Berno zenenhundai turi sveikatos sutrikimų ir tėvus 
tikrinti yra būtina. Saugokitės nuo peršėrimo, nes šie šunys gali nutukti. 
Rekomenduojama atlikti kasmetinius veterinarinius patikrinimus. Netreniruokite
šuns 1–2 valandas po šėrimo, kad išvengtumėte skrandžio persitempimo. 

Dažni negalavimai
Kaulai – alkūnės diplazija, 
Kaulai – šlaunikaulio displazija, Kaulai –
osteochondritas, Kaulai – stuburo osteochondrozė, Akys –
progresuojanti tinklainės atrofija, Išvarža – įstrižoji išvarža, Skrandis –
skrandžio išsiplėtimas (išsipūtimas) 

Veisimas ir auginimas
Kol šuo jaunas, labai  svarbu laikytis veisėjo pateikto
šėrimo grafiko, kad išvengtumėte skeleto  defektų ir kaulų bei sąnarių problemų. 
 
Būdo bruožai
Berno zenenhundai yra gero būdo šunys, mėgstantys aktyviai
dalyvauti šeimos gyvenime. Tokiu būdu tampa puikiais  draugais. Šie prieraišūs,
kantrūs šunys ypač geri vaikams ir prireikus visada  juos sergi. Šiems šunims
reikia žmonių dėmesio ir meilės. Jie garsiai praneš apie naujus atvykėlius,
tačiau netrukus vėl nurims. Šie šunys priims kates bei  kitus namų augintinius,
jei gyvens kartu su jais nuo mažens. Kai kurie gali būti  gana pasipūtę su
kitais šunimis.
 
Aktyvumas
Vidutinis

Polinkis loti
Mažas

Judėjimo poreikis
60–80 minučių  kasdien. Šios veislės šunyčiams, iki 
 jie sulaks maždaug 4–5 mėnesių, fizinis krūvis turi būti apribotas, kad kaulai 
 ir sąnariai galėtų tinkamai susiformuoti. Dėl tos pačios priežasties atidumo 
 reikia, jei namuose yra laiptai. Suaugusiems Berno zenenhundams 
 reikia vidutinio intensyvumo fizinio krūvio, nuo 1,5 iki 7,5 km ilgio 
 pasivaikščiojimų per dieną – tai priklauso nuo šuns kūno tvirtumo. Šie šunys 
 puikiai prisitaiko prie gyvenimo namuose ir labai nenusimena, jei treniruotės 
 dėl vienos ar kitos priežasties neįvyksta. 

Tinkamumas asmeninei apsaugai
Tinka

Tinkamumas auginti su vaikais
Tinka

Ar patogu pervežti
Nelabai patogu

Agresyvumas
Nelabai agresyvūs

Tinkamumas auginti su kitais gyvūnais
Tinka

Priežiūra ir ruošimas parodoms
Kasdienis šukavimas yra privalomas, norint
išlaikyti kailį be mazgų ir apsaugoti nuo šėrimosi. Šeriai tarp letenų padų turi
būti reguliariai kerpami. 
 
Priežiūros reikalavimai
Kasdieną

Polinkis šertis
Daug

Parodų reikalavimai
Galva turi būti tvirta, su plačia kaukole,
šiek tiek nuožulnia ir su aiškiai išskirta kakta. Žandikauliai sudaro tvirtą 
žirklinį sukandimą. Akys yra deimanto formos ir tamsiai rudos spalvos. Ausys
yra  vidutinio dydžio ir išsidėsčiusios aukštai ant galvos, šiek tiek
palinkusios į priekį. Kaklas turi būti tvirtas, raumeningas ir
vidutinio ilgio,  susijungiantis su ilgais, raumeningais ir kiek nuožulniais
pečiais. Kūnas yra  kompaktiško sudėjimo, su plačia krūtine ir tiesia bei tvirta
nugara. Priekinės  kojos yra tiesios ir labai raumeningos, o galinės – plačios,
tvirtos,  raumeningos ir su šiek tiek sulenktais keliais. Letenos yra trumpos,
apvalios ir  kompaktiškos, o uodega yra pašiaušta, siekianti čiurnas, pakelta,
kai šuo įsitempęs, tačiau negali būti laikoma virš nugaros. 

Veislės klasifikacija
Berno zenenhundai priklauso darbinių šunų
grupei ir yra puikūs draugai, sargai bei parodų dalyviai. 

Klasifikacija pagal „Kennel“ klubą
Tarnybiniai